Magiškieji psilocibino grybai – tema, kuri visada kėlė daug diskusijų ir susižavėjimo. Jų poveikis žmogaus protui labai įdomus ir kelia daug klausimų, į kuriuos mokslininkai vis dar ieško atsakymų. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą magiškųjų grybų rūšių, tiksliau, psilocybe grybų, tokių kaip psilocybe cubensis, lancetinė kuokštinė ir rupūžės. Sužinosime, kur jų galima rasti, kaip jie veikia mūsų organizmą ir kaip juos galima panaudoti medicinoje. Taip pat apžvelgsime jų teisinį statusą ir atliktus medicininius eksperimentus. Jei psilocibino grybai jus domina arba norite apie juos sužinoti daugiau, šis straipsnis skirtas jums!
Freepik nuotrauka
Labiausiai ieškomi psilocibino grybai internete
Psilocibino grybai pastaruoju metu yra labai aktuali tema. Internete galima rasti daug informacijos apie stebuklinguosius grybus, įskaitant jų auginimo būdus, valgymo vadovus ir jų cheminės sudėties analizę. Šiame skyriuje daugiausia dėmesio skirsime trims dažniausiai ieškomoms psilocibino grybų rūšims ir aptarsime jų savybes, vartojimą ir galimą riziką, susijusią su jų vartojimu.
Psilocybe cubensis
Psilocybe cubensis yra psilocibininis grybas, kuris yra labiausiai paplitusi rūšis. Jis aptinkamas visame pasaulyje, bet dažniausiai randamas Meksikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, priklauso Hymenogastraceae šeimai, kadaise vadintai Stropharia cubensis. Jis išsiskiria dideliu paplitimu ir lengvu auginimu. Psilocybe cubensis sudėtyje yra psichoaktyviosios medžiagos psilocibino, kuris veikia mūsų smegenis ir sukelia suvokimo, nuotaikos ir realybės suvokimo pokyčius.
Reklama
Psilocibino koncentracija priklauso nuo grybo dalies: 0,14-0,42/0%/0,37–1,30% (džiovintas visas grybas), 0,17-0,78/0%/0,44–1,35% – kepurėlėje ir 0,09-0,30/0%/0,05–1,27% – kotelyje. Vartojant psilocybe cubensis galima patirti vizijų, gilių dvasinių išgyvenimų, pakeisti nuotaiką ir realybės suvokimą, sukelti euforijos jausmą. Tačiau, priklausomai nuo dozės, psilocybe cubensis vartojimas taip pat gali sukelti neigiamą poveikį, pavyzdžiui, dezorientaciją, apstulbimą, paniką ar net psichozę. Dozės nustatymui įtakos turi individuali žmogaus smegenų cheminė sudėtis, įvairūs genetiniai polinkiai ir psichologiniai polinkiai. Cubensis išpopuliarino Terence’as McKenna, kuris septintajame dešimtmetyje kartu su broliu keliavo po Amazonę ieškodamas psichodelinių augalų; po vienos ekspedicijos jie išleido knygą „Magiškųjų grybų augintojo vadovas”, kurioje teigė, kad šių grybų auginimas yra labai vertingas ir paprastas. Populiarus auginimo būdas yra „pyrago” metodas. – Mikologas, tyrėjas ir psichonautas gali įsigyti „pyragą” arba auginimo rinkinį, iš kurio galima išauginti ribotą kiekį vaisiakūnių, nes auginimo rinkinį galima naudoti kelis kartus.
Psilocybe semilanceata – Psilocybe semilanceata
Kita populiari rūšis – lancetiniai psilocibino grybai, kuriuose yra psichoaktyviosios medžiagos muskarino. Grybo išvaizda labai savotiška: aštri varpelio formos kepurėlė, kurios vidurinė dalis dažnai būna šviesesnė (tai susiję su higrofaniškumu) ir baigiasi papilve. Vaisiakūnis yra drėgnas, lipnus ir atrodo guminis. Jis gali būti alyvuogių spalvos, šviesiai rudas su sino-žaliomis dėmėmis. Kepurės ašmenys yra ploni ir šiek tiek permatomi. Grybas palyginti nedidelis – 5-10 cm. Jei norite pamatyti, kaip jis atrodo, pažvelkite čia.
Ši rūšis dažniausiai aptinkama miškuose, kalnų šlaituose, pievose ir ganyklose, daugiausia Europoje ir Azijoje. Pirmą kartą, tiksliau, 1938 m. identifikavo švedų mikologas Eliasas Magnusas Friesas. Mokslininkas pavadino jį Agaricus semilanceatus , nes manė, kad tai žiauninių grybų rūšis, tačiau kiek vėliau, 1971 m., Paulas Kummeris psilocybe pavadino Psilocybe semilanceata. Pavadinimas sujungia žodžius psilocybe „lygi galva” ir semilanceata , kuris verčiamas kaip „pusiau lygiagalvis” . Prarijus lanceolato, gali atsirasti haliucinacijų, sujaudinimas, galvos svaigimas ir burnos džiūvimas. Kaip ir psilocybe cubensis, lancetinių gysločių vartojimas gali turėti teigiamą arba neigiamą poveikį, todėl svarbu jas vartoti saikingai ir labai atsargiai.
Raudonoji rupūžė arba Amanita muscaria
Paskutinė magiškų grybų rūšis, kurią verta paminėti, yra rupūžės. Musmirės – gražūs raudoni, orūs psilocibino grybai – aptinkami visame pasaulyje, tačiau dažniausiai jų randama šiauriniame pusrutulyje, Europoje ir Azijoje. Paprastai jie auga grupėmis, kelerius metus toje pačioje vietoje. Už savo pavadinimą jie skolingi musėms 😉 Na, rupūžės buvo naudojamos kaip vabzdžių viliojimo priemonė, jos buvo sutrinamos ir užpilamos pienu, mišinys pritraukdavo vabzdžius, kurie, veikiami medžiagos, mirdavo arba nuskęsdavo.
Lotyniškas žodis musca reiškia ne ką kitą, o musę. Nepaisant šio nereikšmingo naudojimo, nė vienas grybas nesulaukė tokio plataus palikimo plačiai suprantamoje tautosakoje. Dėl savo vaizdingos ir ekstravagantiškos išvaizdos rupūžė neabejotinai yra grybų karalius. Būdamas pasakų, padavimų ir mitų liudininkas, jis netgi tapo miško popkultūros simboliu. Alisa iš „Alisos stebuklų šalyje” ką tik užkandžiavo rupūže, taip pat šiaurės elniai, kurie kaip amanitai per dangų neša (raudoną) Kalėdų Senelį. Įdomu tai, kad Skandinavijos piemenys mėgsta šiaurinių elnių šlapimą, kuriame yra psichoaktyviųjų medžiagų iš anksčiau suvirškintų rupūžių. (Beje, ko tik žmogus nepadarytų, kad galėtų šiek tiek paskraidyti).
Muchamedžiuose yra psichoaktyvios medžiagos muscimolio, kuris veikia mūsų smegenis ir sukelia suvokimo pokyčius. Be to, jame yra iboteno rūgšties, muskagono ir muskarino (nors ir skirtingos koncentracijos). Deja, šie psichoaktyvieji junginiai taip pat yra toksinai, t. y. jais galima apsinuodyti. Poveikis pavartojus grybų priklauso nuo vartojimo būdo, individualaus tolerancijos atitinkamoms medžiagoms ir suvartoto grybų kiekio. Jų vartojimas gali sukelti vizijas, pakitusias sąmonės būsenas, taip pat pykinimą, vėmimą, viduriavimą, skrandžio sutrikimus, o sunkesniais atvejais gali tekti gultis į ligoninę. Todėl rupūžes vartoti labai pavojinga ir nerekomenduojama.
Stipriausi haliucinogeniniai grybai
Psilocibino grybai, kuriuose yra daugiausia psilocibino, yra šių rūšių: Psilocybe azurescens, Psilocybe cyanescens ir Psilocybe bohemica. Psilocibino kiekis jose gali siekti 1-2 % sausos medžiagos svorio, o tai reiškia, kad jos yra maždaug 10 kartų stipresnės už kitas paplitusias rūšis, tokias kaip Psilocybe cubensis ar Psilocybe semilanceata.
Psilocibino vartojimas medicinoje
Nepaisant galimo kenksmingo poveikio, psilocibino grybai vis labiau populiarėja dėl jų vartojimo medicinoje. Jungtinių Valstijų ir Europos universitetuose atliktų tyrimų metu nustatyta, kad psilocibinu galima gydyti tokias psichikos ligas kaip depresija, nerimas, OKS ar potrauminio streso sutrikimas. Psilocybe cubensis ar kitų magiškųjų grybų vartojimas, prižiūrint gydytojui, gali padėti gydyti šias ligas, taip pat padėti paliatyviniam gydymui. Keliose šalyse grybai jau dekriminalizuoti ir jose veikia moksliniai centrai, tiriantys šias medžiagas. Populiariausi iš jų – Džono Hopkinso universitetas, Londono imperatoriškasis koledžas, Vankuverio salos universitetas, Oregono sveikatos ir mokslo universitetas. Jei norite sužinoti daugiau apie gydymą psichodeliniais preparatais, žr. kitą mūsų įrašą čia.
Tačiau svarbu prisiminti, kad magiškieji grybai yra psichoaktyvios medžiagos, kurios gali sukelti rimtą šalutinį poveikį ir kelti pavojų sveikatai. Daugelyje šalių (pvz., Lenkijoje) magiškųjų grybų laikymas ir vartojimas yra neteisėtas ir už tai baudžiama, todėl visada reikia būti atsargiems ir laikytis įstatymų.
Psilocibino grybų poveikis realybės suvokimui
Psilocibino grybai ir jų poveikis pasaulio suvokimui yra labai intriguojanti tema. Magiškieji grybai – pats epitetas mums atrodo nelabai rimtas, bet kaip kitaip pavadinti medžiagą, kurią pavartojus žmogus persikelia į kitą realybę, be to, ji gali pakeisti asmenybę, mąstymą ir net išgydyti sielą? Haliucinogeniniai grybai žmonių gyvenime buvo nuo seno, tūkstančius metų naudojami ritualuose ir apeigose, sujungdami dvasinį pasaulį su materialiuoju.
Vartojant magiškuosius grybus gali pasikeisti realybės suvokimas, o tai gali būti labai žavinga, bet ir pavojinga. Psilocibino grybų pavartoję žmonės dažnai aprašo sąmonės praplėtimo, gilesnės vienybės su pasauliu ar naujų asmenybės aspektų atradimo patirtį. Šamanų, burtininkų ir raganų naudojama galinga priemonė nepritapo prie krikščioniškosios kultūros. Nes kaip paaiškinti žmonėms, kodėl reikia bažnyčios institucijos, jei jie gali valgyti grybus ir patirti apsireiškimą? Grybų populiarumas buvo slopinamas, o žmonės, kurie naudojosi jų savybėmis, buvo laikomi velniais ir raganomis – juos degindavo ant laužo.
Vienas iš didžiausių iššūkių, susijusių su magiškaisiais grybais, yra būtinybė juos įteisinti klinikiniams tyrimams, kad jais būtų galima veiksmingai gydyti tuos, kuriems jų reikia, kontroliuojamomis sąlygomis. Daugelyje pasaulio šalių magiškųjų grybų vartojimas vis dar laikomas nusikaltimu, todėl laboratorinius tyrimus atlikti sunku. Nepaisant to, kai kurie pasaulio universitetai ir institutai linksta į psilocibino naudojimą medicinoje, o tai gali sukelti revoliuciją daugelio ligų gydyme. Ypač paminėtina depresija, kuri jau tapo civilizacijos liga, jos mastas yra bauginantis, kaip ir tradicinių medicinos įstaigų, galinčių susidoroti su šios problemos mastu, trūkumas.
Haliucinogeniniai grybai religijoje ir kultūroje
Ar psilocibino grybai yra „dievo” sąvokos kūrėjai? Dėl labai stipraus poveikio nervų sistemai jie priskiriami narkotikams, nors nėra priklausomybę sukelianti medžiaga. Naudotos jau pirmykštėse visuomenėse, jos liudijo mistines apeigas, religinius ritualus, taip pat gydė sielas ir kūnus. Grybai buvo tarpininkas tarp dvasinio ir žemiškojo pasaulio. Jie buvo tarpininkas tarp „dievo” ir žmogaus, neatsiejama tikėjimo ir religijos dalis. Šamanai, burtininkai ar orakulai naudojo psichoaktyviąsias medžiagas, kad galėtų skaityti savo vizijas ir duoti kitiems patarimų.
Psilocibino grybai – populiarumas
Viena iš priežasčių, kodėl psilocibino grybai tampa vis populiaresni, yra jų ryšys su liaudies kultūromis ir tradicijomis. Jie sudaro perkeltųjų tradicijų pagrindą. Daugelis žmonių tiki, kad vartojant magiškuosius grybus galima giliau suprasti save, geriau suvokti ir dvasingiau jaustis.
Haliucinogeniniai augalai buvo vartojami įvairiai visame pasaulyje. Žmonės iš Europos, Azijos ar Afrikos rečiau vartojo psichoaktyviąsias medžiagas nei žmonės iš Naujojo pasaulio, t. y. Šiaurės ir Pietų Amerikos.
Tai galima paaiškinti skirtingu klimatu, tačiau ši tema nėra nuodugniai ištirta. Galbūt dėl civilizacijos pažangos ir krikščionių kultūros jie tapo nebenaudojami? Lyginant kiekybiškai tai atrodo taip: Vakarų pusrutulyje – 100 haliucinogeninių augalų rūšių, Rytų pusrutulyje – 15-20. Daug pasakojimų apie šventųjų grybų vartojimą yra iš misionierių, klajojančių po Meksiką.
Jie apibūdino juos kaip kenksmingas, svaiginančias medžiagas, nuo kurių žmonės turi vizijų, tampa apsvaigę, šoka ir verkia vienu metu. Konkistadorai labai priešinosi tradicinėms apeigoms ir beatodairiškai puolė indėnų sakramentus. Ispanai primetė savo religiją, kuri nepripažino nepaaiškinamų psichodelikų. Krikščionybė išstūmė vietines apeigas, tačiau tradicinių indėnų ritualų dar ir šiandien galima aptikti šalies gilumoje. Šiuolaikiniai indėnai yra pavyzdys, kaip išsaugoti savo sakralinę autonomiją, nors jie derina mazatekų tradicijas su krikščioniškais elementais.
Jie deda savo šventuosius grybus ant ispanų pastatytų katalikiškų bažnyčių altorių. Per jaunatį mergelės renka šiuos grybus, kurie sudaro unikalią auką, kurią valgo dalyviai, vadovaujami šamano (curandera). Visą naktį trunkančią ceremoniją lydi giesmės ir maldos, liudijančios išgydymą ir žmogaus ryšį su neapčiuopiamais dalykais.
Magiškųjų grybų vartojimo poveikis
Šiame skyriuje aptariame grybų poveikį per vartojimo dažnumo prizmę.
Trumpalaikis psilocibino grybų vartojimo poveikis
Jie priklauso nuo dozės ir individualių organizmo savybių. Maždaug po 30-60 minučių psilocibino grybai pradeda veikti, atsiranda pirmieji požymiai, tokie kaip regimojo ir girdimojo suvokimo pokyčiai, intensyvi minčių tėkmė, padidėjęs empatijos ir euforijos jausmas. Taip pat dažnai pasireiškia pykinimas, vėmimas ir judesių koordinacijos sutrikimai. Priklausomai nuo dozės, šis poveikis gali trukti nuo 4 iki 8 valandų.
Ilgalaikis psilocibino grybų vartojimo poveikis
Jie yra mažiau žinomi ir labiau prieštaringi. Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant psilocibiną gali atsirasti pokyčių smegenyse, pavyzdžiui, padidėti jungčių tarp neuronų skaičius, o tai gali pagerinti mokymąsi ir atmintį. Tačiau taip pat yra pranešimų apie galimą riziką, susijusią su šių grybų vartojimu, pavyzdžiui, padidėjusią psichikos ligų, tokių kaip psichozė ir bipolinis afektinis sutrikimas, riziką.
Bet kokiu atveju, prieš nusprendžiant vartoti psilocibino grybus, svarbu tinkamai pasiruošti ir laikytis saugumo taisyklių juos vartojant, pavyzdžiui, kontroliuoti dozę, pasirinkti tinkamą vietą ir vengti situacijų, kurios gali padidinti neigiamos patirties riziką. Jei pavartojus psilocibino grybų atsirado nerimą keliančių simptomų, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.
Jei norite dar atidžiau susipažinti su grybų tema, susipažinkite su parduotuvės pasiūlymais. Psychodelicroom – growkit .
Jame rasite tokius bestselerius kaip ” Golden Teacher growkit„, ” Mazatapec growkit„, ” McKennaii growkit„.
Pastabos:
https://www.mediamatic.net/en/page/228069/psilocybe-cubensis
https://grzyby.pl/gatunki/Psilocybe_semilanceata.htm
https://www.first-nature.com/fungi/psilocybe-semilanceata.php
