PSICHODELINIS MENAS

Psichodelinis menas (dar vadinamas psichodelija) – tai menas, grafika ar vizualiniai vaizdai, susiję su psichodeliniais potyriais ir haliucinacijomis, kuriuos sukelia psichodelinių medžiagų, tokių kaip LSD, psilocibinas (esantis magiškuosiuose grybuose) ir DMT, vartojimas.

PSICHODELIKA

Žodis „psichodelinis” (kurį sukūrė britų psichologas Humphry Osmondas) reiškia „proto apraiška”. Pagal šį apibrėžimą „psichodeliniu” gali būti laikomas bet koks meninis bandymas pavaizduoti vidinį psichikos pasaulį.

Psichodelinio meno gimimas.

Psichodelijos ištakos siekia XX a. septintąjį dešimtmetį ir siejamos su intensyviu hipių judėjimu, kuris atvėrė menininkų, muzikantų ir filosofų širdis ir protus. Pojūčiai, atsirandantys pavartojus magiškųjų grybų ar kitų psichodelikų, pasireiškia per pakitusią savo proto suvokimo būseną. Menininkai ėmė kurti iki tol nežinomą realybę, suaktyvindami iki tol miegančias savo proto sritis. Iškraipymai, spalvų suintensyvėjimai, hipnotizuojantys fraktalai ir siurrealistiniai vaizdai taip pat pradėjo užpildyti meno lauką. Psichodelinė estetika mėgo intensyvias kontrastingas spalvas, kurios galėjo sukelti vibracijas žiūrint į tam tikrą meno kūrinį, o tai buvo aiški nuoroda į kelionę (pavyzdžiui, stovint po LSD vartojimo). Psichodeliniam menui taip pat didelę įtaką darė siurrealizmas ir secesijos elementai, kurie sustiprino šio žanro raišką.

Psichodelinės kontrkultūros lopšys buvo San Franciskas. Būtent čia buvo sukurti pirmieji psichodeliniai plakatai, reklamuojantys tokias muzikos legendas kaip „Jefferson Airplane” ir „Big Brother and the Holding Company”, o aplink tokius muzikos klubus kaip ” Fillmore West” ir ” Avalon Ballroom” susibūrė klestintys kultūros centrai. Tuo pat metu vykstanti technologijų pažanga, t. y. litografinės spaudos pakeitimas ofsetine spauda, suteikė daug naujų galimybių, kuriomis visiškai pasinaudojo psichodelikos menininkai.

Psichodelinės muzikos atlikėjai.

Pagrindiniai plakatų dailininkai yra Rickas Griffinas, Bonnie MacLean, Altonas Kelley, Wesas Willsonas ir Victoras Moscoso. Pastarasis kūrė psichodelinius darbus, kuriuose naudojo komiksų elementus, o jo tarptautinė karjera prasidėjo nuo garsiojo „Meilės vasaros” festivalio 1967 m. Willsonas savo ruožtu buvo ištirpstančio, tirpstančio šrifto, tokio būdingo to meto darbams, autorius.

Ryškios spalvos, stiprios sodrios spalvos, iškraipymai, guminiai šriftai, koliažai ir daug simetrijos – visa tai buvo būdinga Kalifornijos plakatų aplinkai, kuri palaikė muzikinius renginius, ragino prie socialinių pokyčių ir vaizdavo antikarinį judėjimą.

Be San Francisko, svarbus buvo ir Londonas. Čia gimė op-artas, kuriame buvo vaizduojami optines iliuzijas sukuriantys raštai; garsiausia to meto tapytoja buvo Bridget Riley.

Fonografijos rinka taip pat galėjo pasigirti išskirtiniais psichodeliniais albumų viršeliais. Ypač verti dėmesio Mileso Daviso džiazo ir roko sintezės albumai, kuriuos Mati Klarweinas pažymėjo savo vizija. „Hipgnosis” dizaineriai teikė grafinę paramą „Pink Floyd” albumams.

Prisiminkime, kad „lenkai ne žąsys…”, psichodelinio meno pirmtakas Lenkijoje buvo Stanisławas Ignacy Witkiewiczius – Witkacy. Kviečiame susipažinti su jo biografija ir kūryba.