Tai skamba gana abstrakčiai, bet tai yra faktas. Kvėpavimas – tai kvėpavimo metodas, sukeliantis panašią patirtį kaip ir pavartojus psichoaktyviųjų medžiagų. Kvėpavimas gali transformuoti sąmonę ir atverti prieigą prie savigydos. Pastaraisiais metais atsirado daug kvėpavimo mokyklų, tačiau jų ištakos – senovinė pranajama. Šios technikos ištakos siekia Indiją ir yra teigiamai protą ir kūną veikianti praktika. Ar kvėpavimas gali būti transformuojanti patirtis? Ar jis gali vesti į kitokią sąmonės būseną?
Ką siūlo darbas su kvėpavimu?
Kvėpavimo valdymas yra jogos dalis. Jo ritmiškumas, sulėtėjimas yra skirtas geresnei savijautai pagerinti ir įsiskverbti į sąmonę. „Prana”, arba gyvybinė energija, ir „yama” – išsiplėtimas. Sąmoningas kvėpavimas, priklausomai nuo poreikio, gali nuraminti arba mobilizuoti mūsų protą. Reguliari pranajamos praktika neabejotinai sumažins streso lygį mūsų gyvenime, sumažins hipertenziją, sušvelnins depresiją ir nerimą. Ji teigiamai paveiks miego kokybę ir sustiprins mūsų stiprią valią. Tačiau tai tik pradžia…
Ką LSD turi bendro su kvėpavimu?
Kai Albertas Hofmanas išrado LSD rūgštį, jos savybės buvo panaudotos psichiatrijoje. LSD buvo vaistas, padedantis gydyti įvairius psichikos sutrikimus. Jis buvo platinamas visame pasaulyje mokslinių tyrimų centruose, mokslo institutuose, universitetuose ir ligoninėse. Psichiatrai noriai įtraukė jį į savo tyrimus, o pacientų rezultatai buvo daug žadantys, netgi novatoriški. Vienas iš gydytojų, įžvelgusių didelį LSD potencialą, buvo Stanislavas Grofas. Savo tyrimus jis pradėjo dar dirbdamas Prahos psichiatrijos institute. Jo karjera šiuo klausimu vystėsi labai greitai, todėl jis persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, kur tęsė eksperimentus Džono Hopkinso universiteto Medicinos mokykloje, o vėliau – Esaleno institute Big Sure, Kalifornijoje.
Deja, mokslininkų ir gydytojų entuziazmą nutraukė XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje panaikintas legalus LSD vartojimas. Tačiau Grofas nepasidavė, jis su žmona Kristina sukūrė naują darbo su protu metodą. Priverstas atsisakyti psichodelikų, į terapiją jis įvedė kvėpavimą – kvėpavimo darbą. Jo metodas, pavadintas holotropiniu kvėpavimu, apjungė pagreitinto kvėpavimo techniką, sugestyvią muziką, darbą su kūnu ir mandalų piešimą. Ši kompiliacija, sukelianti pakitusias sąmonės būsenas (psichodeliką), leido jam toliau gydyti pacientus.
Stanislavas Grofas yra vienas iš transpersonalinės psichologijos kūrėjų. Jis daug prisidėjo prie tyrimų, kuriuose pakitusios sąmonės būsenos naudojamos psichologiniam gydymui. Jis paliko nepaprastą palikimą ir įkvėpimą darbui su žmogaus protu.
Kvėpavimo metodai
Kvėpavimas – tai bet kokia kontroliuojamo kvėpavimo praktika. Dauguma metodų grindžiami didesniu organizmo prisotinimu deguonimi, o tai savo ruožtu gali lemti suvokimo pokyčius. Kvėpavimo nauda: gyvybinės energijos lygio gerinimas, traumų ir baimių gydymas, susitaikymas su dramatiška praeitimi, gydymas nuo priklausomybių, savigarbos gerinimas ar net transcendentinė patirtis. Lama Rinpočė Tulku Thubtenas apie vieną iš kvėpavimo technikų yra pasakęs: „Jos turi galią paskatinti žmogų tiesiogiai patirti išsilaisvinimą įvairiais lygmenimis. Tai galima pavadinti trumpuoju keliu į nušvitimą”.
Holotropinis kvėpavimas
Jo pavadinimas kilęs iš graikiškų žodžių holos, reiškiančio „visas”, ir trepein, reiškiančio „judėti link”. Šią techniką sukūrė jau minėtas Stanislavas Grofas. Metodas naudoja gerai žinomą hiperventiliacijos reiškinį. Padidėjęs deguonies kiekis kraujyje pakeičia jo cheminę sudėtį ir veikia smegenų darbą, todėl atsiranda pakitusios sąmonės būsenos. Praktika vyksta grupėje, keliolikoje ar net keliolikoje žmonių. Dalyviai suskirstomi poromis ir prisiima „kvėpuojančiojo” ir „sėdinčiojo” vaidmenis. „Kvėpuojančiojo” užsiėmimas trunka 3 valandas, „prižiūrėtojas” per tą laiką lydi jį per procesą. Jo užduotis – duoti vandens, pataisyti pagalvę, duoti antklodę, stebėti ir prireikus galbūt iškviesti pagalbininką. Praėjus šiam laikui, „prižiūrėtojas” tampa „atsakančiuoju”. Viską prižiūri kvalifikuotas pagalbininkas, t. y. asmuo, apmokytas kvėpavimo terapijos. Padėjėjas pradeda savo darbą dar prieš kvėpavimo seansą, vadovaudamas pradiniam pratimui. Sesijos metu jis užtikrina dalyvių saugumą, o pasibaigus procesui – prižiūri erdvę diskusijų metu. Kvėpavimo seansas vyksta užtamsintoje patalpoje, „kvėpuojantis” asmuo guli ant kilimėlio užmerktomis akimis ir pradeda kvėpuoti labai giliai ir greitai, hiperventiliuoja. Procesą papildo garsi muzika, ritminga ir kupina emocijų. Jei jums įdomu, kodėl dalyviai turi būti poromis ir kodėl jie įsijaučia į „prižiūrinčiojo” vaidmenį, atsakysiu iš savo patirties – būti tyliu kito žmogaus proceso liudininku gali būti didesnė pamoka nei jūsų paties kvėpavimo procesas. Tačiau norint tai iki galo suprasti, verta išbandyti šią techniką. Padėjusi ranką ant širdies galiu rekomenduoti Tomą Kwiecinskį, kuris baigė Grofo mokyklą ir rengia seminarus visame pasaulyje.
Kvėpavimas elementariu ritmu
Šio metodo kvėpavimas Europoje dar nėra labai populiarus, bet aš jį įrašiau į antrą vietą, nes jis man yra artimiausias. Būtent čia pradėjau savo nuotykį su kvėpavimu, elementorius man suteikė daugiausia įžvalgų. Kai daugiau sužinojau apie kvėpavimo teikiamas galimybes, išbandžiau daugybę kitų technikų, man buvo labai smalsu. Galiausiai grįžau prie ištakų, o tai yra būtent Elementarusis ritmas. Galiausiai nusprendžiau surengti moderatoriaus kursą ir pasidalyti su kitais tuo, ką pats gavau. Metodas sujungia kelias technikas: pranajamą, holotropinį kvėpavimą, transformacinį kvėpavimą, Vimo Hofo kvėpavimą, meditaciją, muziką ir darbą su kūnu. Dėl šios kompiliacijos procesas man atrodo išbaigtas. Seminaras prasideda meditacija ir darbu su kūnu. Po to seka kvėpavimo seansas, vadovaujantis keturiais elementais, po to meditacija ir patirties integravimas. Šio kvėpavimo darbo pradininkas yra Giovanni Bartolomeo, įkūręs savo mokyklą Kosta Rikoje. Tai įkvepiantis žmogus, kuris, semdamasis patirties iš savo mokytojų, sukūrė savo techniką, derindamas terapines formas su šamanizmu. Jei norėtumėte sužinoti daugiau arba dalyvauti seanse su manimi, kviečiu čia.
Transformacinis kvėpavimas
Transformacinis kvėpavimas – tai kvėpavimas, kuris gali sukelti labai didelių pokyčių žmogaus gyvenime. Šis metodas pagrįstas technikomis, kurios naudoja kvėpavimo metu atsirandančią vibracinę energiją. Įkvėpdami didesnį kiekį aukštesnės vibracijos deguonies į anksčiau uždaras kvėpavimo sistemos vietas, atveriame prieigą prie žemesnės vibracijos modelių (pavyzdžiui, traumų, emocijų ar fizinių ligų). Visuotinis vibracijos dėsnis teigia, kad jei susitinka du skirtingu dažniu vibruojantys dalykai – žemesnė vibracija automatiškai pakils ir atitiks aukštesnę. Dėl šio proceso po kvėpavimo seanso jaučiamės lengvesni, nusiteikę pozityvesnei energijai. Galime jaustis ramūs, patenkinti ir pasiekti aukštesnį sąmonės lygį. Priklausomai nuo to, kokiu lygiu kvėpuojame, transformacinis kvėpavimas veikia mūsų fizinius, psichinius ir pasąmoninius pojūčius arba gali sukelti mistinių išgyvenimų.
Wimo Hofo kvėpavimas
Vimas išgarsėjo kaip rekordininkas, savo kūną išstūmęs į šaltį. Būtent jis įveikė Kilimandžarą vilkėdamas tik chalatais ir batais. Visiškai kontroliuodamas savo kūną kvėpavimu, jis sugeba ištverti ekstremalias temperatūros sąlygas. Įkvėptas budistų meditacijos, jis tapo „Ledo žmogumi” ir mušė vieną rekordą po kito. Vimas ir jo mokiniai noriai dalyvauja mokslininkų eksperimentuose, kurie patvirtina nuo proto priklausančio žmogaus kūno lankstumą ir reguliariai plečia žmogaus ištvermės ribas. Įdomu tai, kad šiuo metu olandas gyvena Lenkijoje, Przesiekoje, ir ten turi savo mokymo centrą.
Kas yra psichodelinis kvėpavimas?
Apibendrinant visų technikų metodiką, galima teigti, kad kvėpavimas (breathwork) suteikia saugią erdvę praktikuojančiajam susidurti su giliausiomis baimėmis ir emocijomis. Tai yra pagrindinė kvėpavimo darbo ir psichodelikos sąsaja. Abu jie geba atverti duris į mūsų pasąmonę. Terapinis psichodelikų ir kvėpavimo technikų naudojimas gali turėti tokį patį poveikį. Kvėpavimas gali sukelti vizijas ar net fraktalus, be abejo, ne tokius intensyvius kaip vartojant psilocibino grybus ar kitus psichodelikus, tačiau emocinio lygmens patirtis gali būti drąsiai palyginama. Atlikti procesai turi ilgalaikį poveikį, o traumų, baimių gydymas yra toks pat įmanomas kaip ir pavartojus psichoaktyviųjų medžiagų. Ar rekomenduoju kvėpavimą – TAIP! Pati jį atlikau ir reguliariai naudoju, kai man reikia pažvelgti į save, kai turiu ką nors spręsti ar tiesiog jaučiu vidinį poreikį. Kiekvieną kartą jis vis kitoks, atrandu naujų dalykų. Ir nors pati vedu kvėpavimo seminarus, rekomenduoju išbandyti įvairias technikas ir pajusti, kuri jums labiausiai tinka. Kuris metodas veiksmingiausias? Taip, kuris iš jų jums tiks. Svarbu atsiduoti į rankas žmogaus, kuris turi atitinkamą kvalifikaciją ir intuityviai jaučiate, kad šis žmogus jums bus saugi užuovėja šiame procese.
Reklama
Psychodelicroom.co.uk svetainės turinys yra mokomojo ir tiriamojo pobūdžio, jame išreiškiamos įvairios nuomonės, kurias reikėtų vertinti atsargiai. Mes neskatiname, netgi neraginame naudoti jokių sąmonės poveikio priemonių, kurios gali ir gydyti, ir labai pakenkti. Ypač nerekomenduojame auginti grybų iš auginimo rinkinių tose šalyse, kuriose tai neteisėta – min. Lenkijoje – nes tai susiję su baudžiamąja atsakomybe. Rekomenduojame iš mūsų įsigytus auginimo rinkinius išmesti praėjus 72 valandoms nuo jų gavimo.
Pastabos:
https://en.wikipedia.org/wiki/Stanislav_Grof
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4677109/
https://doubleblindmag.com/breathwork/
https://hub.jhu.edu/magazine/2021/fall/holotropic-breathwork-ptsd-therapy/
https://przekroj.org/swiat-ludzie/wystarczy-oddychac/
https://www.transformationalbreath.com/blog/what-is-transformational-breath
